Doktrina, kad tam tikros teisės yra suteiktos ne asmenims bet identifikuoti grupes, pvz., religinių ir etninių mažumų ir vietinių visuomenių. Kultūrinės teisės yra grupės gebėjimas išsaugoti savo kultūrą, auginti savo vaikus savo tėvams ir seneliams, būdų tęsti savo kalba, o ne atimti iš savo ekonomikos pagrindą tautinės valstybės, kurioje ji yra įsikūrusi.